Vakar buvo tikrai svilinanti diena. Oras stovėjo nejudėdamas, asfaltas tirpo po kojomis, ir vienintelis mano noras buvo kuo greičiau grįžti namo ir įjungti kondicionierių. Tačiau prieš tai nusprendžiau užsukti į prekybos centrą – nusipirkti ko nors vakarienei.
Automobilių stovėjimo aikštelėje ėjau pro mašinas, prisimerkdama nuo ryškios saulės, kai staiga pajutau kažką… keisto. Atsisukau – ir pamačiau ją. Vokiečių aviganė.
Ji sėdėjo užrakintoje mašinoje, kęsdama nuo karščio. Iškart pajutau nerimą: langai buvo aprasoję nuo kaitros, šuo sunkiai kvėpavo, iškištas liežuvis, žvilgsnis – stiklinis. Buvo akivaizdu – ji ties išsekimo riba. Kai lauke +30, automobilyje temperatūra dar aukštesnė.
Ant priekinio stiklo pamačiau raštelį su telefono numeriu. Paskambinau. Atsiliepė vyras. Bandžiau kalbėti ramiai:
– Jūsų šuniui bloga nuo karščio, grįžkite skubiai, bent jau atidarykite langą! – Bet išgirdau šaltą atsakymą:
– Palikau jai vandens. Tai ne jūsų reikalas.
Vandens tikrai buvo – bet uždarytame butelyje. Viriau iš pykčio. Kaip, pasakykit, šuo gali gerti vandenį iš uždaryto butelio?! Negalėjau daugiau laukti.
Pasiėmiau artimiausią akmenį ir iš visų jėgų trenkiau į langą. Jis sudužo su traškesiu. Signalizacija pradėjo kaukti per visą aikštelę, bet man buvo nė motais.
Ištraukiau šunį į lauką. Ji parkrito greta, sunkiai kvėpuodama, bet jau jautėsi geriau. Aplaistiau ją vandeniu ir pašaukiau pagalbos.
Po kelių minučių pribėgo tas pats „šeimininkas“. Veidas iškreiptas iš pykčio:
– Ką jūs sau leidžiate?! Aš iškviesiu policiją!
Kai atvažiavo pareigūnai, įvyko tai, ko nė vienas iš mūsų nesitikėjo 😱😨
Na, jis ir iškvietė. Tačiau policija, išklaususi abi puses ir pamatę gyvūno būklę, nusprendė, kad taisykles pažeidžiau ne aš. Jam buvo paskirta bauda, pradėtas tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, o man – paspaustas ranka ir pasakyta „ačiū“.
O šuo?
Dabar ji yra pas mane namuose. Sotutė, laiminga ištikimybės kamuolėlis. Ta pati vokiečių aviganė, kuri vakar vos neišmirė dėl kieno nors neatsakingumo, šiandien miega prie mano kojų. Ir žinote ką? Aš vėl sudaužyčiau langą. Be jokios abejonės.
Negaliu suprasti tų neatsakingų žmonių, kurie nesuvokia, kad gyvūnai yra tokios pat gyvos būtybės kaip ir mes, jiems reikalinga priežiūra. Jie nėra žaislai!
