Kareiviai išstūmė savo vadę, kapitonę moterį, iš sraigtasparnio, nes atsisakė jai paklusti; tačiau nė vienas iš jų negalėjo įsivaizduoti, kuo baigsis šis žiaurus poelgis.
Kapitonė Keitė buvo jauniausia viso dalinio vadė. Jai tebuvo dvidešimt septyneri, todėl ne visi kariai noriai priimdavo moters įsakymus.
Ypač trys kareiviai jau seniai buvo įsitikinę, kad vado pareigos turėjo atitekti vienam iš jų. Po kiekvienos pastabos ar papeikimo jie tylomis susižvalgydavo, o jų pyktis vis augo. Jie kantriai laukė akimirkos, kai galės jai atkeršyti.
Keitė pastebėjo jų šaltą ir priešišką elgesį, tačiau nesureikšmino jo. Ji tikėjo, kad anksčiau ar vėliau drausmė nugalės, o asmeninės nuoskaudos liks praeityje. Ji ramiai tęsė savo darbą ir iš visų vienodai griežtai reikalavo vykdyti įsakymus.
Po kelių dienų daliniui buvo pavesta sudėtinga kovinė užduotis. Kariai kartu su kapitone įlipo į karinį sraigtasparnį.
Skrydis vyko be jokių nesklandumų, kol Keitė priėjo arčiau atvirų šoninių durų, norėdama patikrinti maršrutą ir su pilotu aptarti nusileidimo vietą.
Būtent šios akimirkos trys kareiviai ir laukė.
Jie greitai susižvalgė, tyliai priėjo prie jaunos moters iš nugaros ir iš visų jėgų išstūmė ją lauk. Keitė abiem rankomis dar spėjo įsikibti į šalia durų esantį metalinį turėklą, tačiau vienas iš vyrų trenkė jai per pirštus. Skausmo perverta ji paleido rankas ir nukrito žemyn.
– Ji pati paslydo! – tuoj pat sušuko vienas iš kareivių. – Niekas nieko nematė!
Jie buvo įsitikinę, kad po operacijos galės viską pateikti kaip nelaimingą atsitikimą ir niekas nesugebės įrodyti priešingai.
Tačiau netrukus nutiko tai, ko nė vienas iš jų visiškai nesitikėjo. Tai, ką jie išvydo, paliko visus tris be žado.
Tačiau vos po kelių sekundžių nutiko tai, ko nė vienas iš jų nesitikėjo.
Keitė nežuvo. Likus kelioms dienoms iki misijos, ji primygtinai pareikalavo, kad visi vadovybės nariai vilkėtų naujus avarinius kostiumus su kompaktiška automatine gelbėjimo sistema, kurią kariuomenė buvo neseniai pradėjusi bandyti.
Jutikliams užfiksavus laisvą kritimą iš didelio aukščio, sistema suveikė automatiškai.
Virš jos iškart išsiskleidė nedidelis stabilizuojantis parašiutas, o po kelių akimirkų atsivėrė ir pagrindinis kupolas. Keitė saugiai nusileido netoli operacijos vietos ir, pasinaudojusi avariniu radijo siųstuvu, nedelsdama susisiekė su štabu.
Karinis tyrimas buvo pradėtas dar tą pačią dieną. Tyrėjai greitai gavo įrašą iš sraigtasparnio viduje įrengtos kameros. Vaizdo medžiagoje aiškiai matėsi, kas iš tiesų įvyko.
Po kelių dienų visi trys kariai buvo suimti viso dalinio akivaizdoje. Jie mėgino teisintis ir atkakliai kartojo versiją apie nelaimingą atsitikimą, tačiau įrašas visiškai atskleidė jų melą.
Karinis tribunolas pripažino juos kaltais dėl pasikėsinimo nužudyti savo vadę. Iš visų trijų buvo atimti kariniai laipsniai, jie buvo pašalinti iš kariuomenės ir nuteisti ilgiems metams kalėjimo.
Po kelių mėnesių kapitonė Keitė sugrįžo į savo dalinį. Kitiems kariams ši istorija tapo skaudžia pamoka: net ir kruopščiausiai suplanuotas nusikaltimas anksčiau ar vėliau išaiškėja, o tarnybos draugų išdavystė niekada nelieka be pasekmių.
