Jis labai sušalo, drebėjo, bet negalėjo net pabėgioti, kad sušiltų, nes žmonės paliko jį lauke, tvirtai pririšę prie stulpo. Vietos gyventojai pastebėjo, kad šuns jau seniai niekas nebeima ir paskambino gelbėtojams.
Gelbėtojai priartėjo prie šuniuko, o jis netikėtai pradėjo garsiai klykti. Viena vertus, jis norėjo atkreipti dėmesį ir buvo susijaudinęs artėjančiu išgelbėjimu, o kita vertus – labai išsigandęs, nes nežinojo, ko tikėtis iš svetimų žmonių, jei jo mylimi šeimininkai jį paliko lauke.
„Jis gulėjo sniege, prispaudęs kūną prie stulpo. Jo reakcija sujaudino mus visus. Jis verksmingai rėkė, buvo aišku, kad jis negalėjo patikėti, jog išgelbėjimas jau arti, tačiau taip pat buvo išsigandęs ir nežinojo, ko tikėtis iš žmonių“, – pasakojo viena savanorė, kuri paėmė šunį iš gatvės.
Šuniukas vis dėlto leido moteriai prie jo priartėti, automobilio viduje jis sušilo ir nurimo, o atsidūręs prieglaudoje draugiškai mosikavo uodega darbuotojams.
Iš išvaizdos sprendžiant, šuniuką pavadino Vireriu, jo ankstesnis gyvenimas nebuvo lengvas. Prieglaudoje šunelis buvo išgydytas ir aprūpintas rūpesčiu. Darbuotojai norėjo surasti Vireriui laikinuosius namus, bet netrukus jam pavyko rasti šeimą, kurioje jis sužinojo, kas yra rūpestis, žmogaus meilė ir tikra draugystė su savo keturkojais draugais.
