Pavojingiausia kalinė pradėjo tyčiotis iš naujos merginos, bandydama atimti jos maistą ir pažeminti ją visų akivaizdoje, tačiau ji niekada negalėjo įsivaizduoti, kas iš tikrųjų yra ši paslaptinga tatuiruota mergina.
Kai į moterų kalėjimą atvyko nauja kalinė, ją iškart pastebėjo daugelis.
Jauna moteris atrodė neįprastai. Jos rankos, kaklas ir net dalis krūtinės buvo padengti tatuiruotėmis. Ji beveik su niekuo nekalbėjo, retai pakeldavo akis ir visada laikėsi atokiau nuo kitų.
Dauguma kalinių mėgo aptarinėti naujokes, tačiau ši mergina niekam nesuteikė priežasties paskaloms. Ji ramiai vykdė visus prižiūrėtojų nurodymus ir niekada nesikišo į svetimus reikalus.
Tačiau šiame kalėjime egzistavo viena taisyklė, kurią kiekviena naujokė sužinodavo labai greitai.
Čia buvo moteris, kurios visi bijojo. Jos vardas – Vanessa.
Vien jos pamatę daugelis kalinių nuleisdavo akis ir stengdavosi laikytis kuo toliau.
Ji buvo milžiniška – beveik dviejų metrų ūgio, stambi ir neįtikėtinai stipri. Sakydavo, kad vienas jos smūgis gali žmogų išversti be sąmonės.
Per daugelį metų ji buvo pavertusi daugelio kalinių gyvenimus tikru košmaru.
Vieni jai skalbdavo drabužius, kiti tvarkydavo jos kamerą, treti atiduodavo dalį savo maisto, o kai kurie atlikdavo pačias nemaloniausias užduotis vien iš baimės atsisakyti.
Jei kas nors bandydavo Vanesai prieštarauti, pasekmės paprastai būdavo labai nemalonios.
Ji mėgo žeminti žmones kitų akivaizdoje ir nuolat primindavo, kas čia iš tikrųjų valdo.
Todėl dauguma tiesiog paklusdavo.
Keletą dienų naujokė jos dėmesio dar nepateko.
Tačiau vieną dieną per pietus viskas pasikeitė.
Kalėjimo valgykla buvo beveik pilna. Kalinės sėdėjo prie ilgų metalinių stalų ir tyliai šnekučiavosi.
Naujokė ramiai valgė viena, kampe. Būtent tada Vanessa ją pagaliau pastebėjo.
Ji kelias sekundes stebėjo merginą iš kitos salės pusės, pašaipiai šyptelėjo ir lėtai patraukė tiesiai prie jos stalo.
Aplinkinis šurmulys pamažu nurimo.
Daugelis iškart suprato, kas tuoj įvyks.
Kai kurie net nustojo valgyti.
Visi žinojo – kai Vanessa pasirenka auką, nieko gero tai nežada.
Priėjusi ji sustojo tiesiai priešais merginą ir pažvelgė į jos padėklą.
– Ei. Atiduok maistą.
Naujokė ramiai pakėlė akis.
– Čia mano porcija. Eik ir pasiimk sau.
Keli netoliese sėdėję kaliniai susižvalgė nustebę.
Niekas dar nebuvo girdėjęs, kad kas nors taip kalbėtų su Vanessa.
Tačiau mergina išliko visiškai rami.
Vanessa primerkė akis.
– Aš vis dar alkana. Atiduok maistą. Dieną gali ir nevalgyti – nuo to nemirsi.
– Ne.
Atsakymas nuskambėjo ramiai, tvirtai ir be jokios baimės, tarsi ji kalbėtų ne su pavojingiausia kalėjimo moterimi, o su visiškai paprastu žmogumi.
Kelias sekundes valgykloje stojo mirtina tyla.
Daugelis jau nujautė, kad tai baigsis blogai. Vanesos veidas akimirksniu pasikeitė.
Ji buvo pripratusi, kad žmonės paklūsta jau po pirmo jos žodžio.
Tokio atsisakymo ji nesitikėjo.
Kitą akimirką ji griebė metalinį padėklą ir staigiai jį trūktelėjo sau.
Visas maistas nukrito ant grindų.
Ryžiai, daržovės ir mėsa išsibarstė ant plytelių.
Per salę nuvilnijo šokiruotas šurmulys.
Vanessa pažvelgė į merginą ir pašaipiai šyptelėjo.
– Tu bent žinai, kas aš tokia?
Naujokė tylėjo.
– Atsiklaupk. Dabar. Už tai sumokėsi.
Tačiau mergina net nesujudėjo.
Ji sėdėjo ramiai, žvelgdama tiesiai į savo skriaudėją.
Toks elgesys galutinai išvedė Vanesą iš kantrybės.
Nesakydama nė žodžio ji sugriebė merginą už peties ir bandė jėga nutempti nuo suolo.
Keli kaliniai nusuko žvilgsnius iš baimės.
Vanessa buvo įsitikinusi, kad po kelių sekundžių naujokė jau bus ant grindų ir maldaus ją sustoti.
Ji net neįtarė, kad ką tik padarė didžiausią klaidą per visą savo buvimą kalėjime.
Nes paslaptingoji tatuiruota mergina nebuvo tokia, kokia visi ją laikė.
Ir vos po kelių sekundžių visa valgykla sužinos tiesą apie tai, kas ji iš tikrųjų yra…
Po šių žodžių Vanessa kelias sekundes žiūrėjo į merginą, negalėdama patikėti tuo, ką ką tik išgirdo.
Niekas niekada nebuvo su ja kalbėjęs tokiu tonu.
Vanessa viduje pajuto kylantį įniršį.
Ji buvo įpratusi visus kontroliuoti baime.
Jei ji leistų naujokei jai nepaklusti be pasekmių, iki vakaro gandai pasklistų po visą kalėjimą.
To ji negalėjo leisti.
„Paskutinį kartą sakau. Atsiklaupk“, – ji iškošė pro sukąstus dantis.
Mergina tylėjo.
Tada Vanessa staiga mostelėjo ranka ir bandė smogti jai tiesiai į veidą.
Daugelis kalinių aiktelėjo.
Kai kurie net nusisuko.
Jie buvo tikri, kad tuoj išvys dar vieną Vanessos auką.
Tačiau įvyko visiškai netikėta.
Pačiu paskutiniu momentu naujokė be vargo išvengė smūgio.
Taip greitai, kad daugelis net nesuprato, kas įvyko.
Vanessos kumštis praslydo tuščiu oru.
Didelės moters veide pasirodė nuostaba.
Ji iškart bandė smogti dar kartą.
Tačiau mergina vėl išsisuko.
Tarsi ji jau iš anksto žinotų kiekvieną Vanessos judesį.
Dabar visa valgykla sustingo.
Niekas dar niekada nebuvo matęs, kad kas nors taip lengvai išvengtų Vanessos atakų.
Vanessa visiškai prarado savitvardą.
Įsiutusi ji metėsi į priekį, bandydama sugriebti merginą ir trenkti ją į žemę.
Tačiau tą akimirką naujokė pagaliau nustojo vien gintis.
Vienu greitu judesiu ji sučiupo priešininkės ranką.
Ir panaudojo pačios Vanessos svorį prieš ją.
Kitą sekundę milžiniška moteris buvo pakelta nuo žemės.
Per valgyklą nuvilnijo bendras aiktelėjimas.
O tada pavojingiausia viso kalėjimo kalinė su trenksmu griuvo ant nugaros.
Naujokė net neatrodė pavargusi.
Ji ramiai atsistojo šalia.
Jos kvėpavimas išliko tolygus.
Jos veide nebuvo nei pykčio, nei baimės.
Tik ramybė.
Vanessa bandė atsikelti ir vėl pulti.
Tačiau po kelių sekundžių ji vėl atsidūrė ant grindų.
Dabar visi suprato.
Naujokė ne tik mokėjo kovoti.
Ji buvo profesionalė.
Galiausiai Vanessa nustojo bandyti atsikelti.
Sunkiai kvėpuodama ji žiūrėjo į merginą tarsi matytų ją pirmą kartą.
„Kas… kas tu?“ – ji sugebėjo paklausti.
Naujokė pažvelgė žemyn į ją.
„Kažkas, su kuo tau niekada nereikėjo susidurti.“
Tą pačią akimirką visas kalėjimas suprato: atvyko naujas žmogus — tas, kurio reikėtų bijoti visiems.
